Warning: Use of undefined constant IMG_SWF - assumed 'IMG_SWF' (this will throw an Error in a future version of PHP) in /home/hb00760/domains/geimeris.com/public_html/wp-content/plugins/LazyImageLayout.php on line 328

Warning: Use of undefined constant IMG_SWF - assumed 'IMG_SWF' (this will throw an Error in a future version of PHP) in /home/hb00760/domains/geimeris.com/public_html/wp-content/plugins/LazyImageLayout.php on line 328

Warning: Use of undefined constant IMG_SWF - assumed 'IMG_SWF' (this will throw an Error in a future version of PHP) in /home/hb00760/domains/geimeris.com/public_html/wp-content/plugins/LazyImageLayout.php on line 328

Žadėjau papaišyt šių dviejų naujienų 1 on 1 palyginimą, taigi tą ir pasistengsiu padaryt. Tiesa, maniškis palyginimas bus ne eilinis (atsiprašau už nekuklumą), aš lyginsiu dvi kultūras, nes mano manymu, tai retai pasitaikanti galimybė, kai dvi visai skirtingos kultūros praktiškai vienu metu kalba apie tą patį reiškinį iš savų perspektyvų. Šie du žaidimai ne tik parodo skirtingų kompanijų skirtingus požiūrius ar galimybes, šie du žaidimai nuostabiai iliustruoja skirtingų kultūrų požiūrius.

Kodėl, galėtų paklaust koks nekantresnis skaitytojas, jis kliedi apie kažkokias kultūras, kai čia tiesiog du „beat-em-up/hack’n’slash” žaidimai?! Ar jis visai pablūdo?! – galėtų paantrint kitas tautietis, skubantis diagnozuoti visų aplinkinių ligas. Palaukit, nusiraminkit, ir pažiūrėkim į šiuos du žaidimus išvertę jiems kailinius.

Taigi, įsijungę Bayonetta, mes pamatysim hyper seksualumu trykštančią raganą, kuri spardo, muša ir pjausto angelus? Padedama velnio?! Ir tai mūsų pagrindinis protagonistas? Gerai jei jūs piktas laisvamanis kaip aš ir angelų spradymas jums sukelia didelę šypseną. Bet palaukit, kas čia? Ši gašli besiranganti ragana, vargšus angelus negana visko dar ir „damušinėja” pasinaudodama stilizuotais viduramžių kankinimo įrankiais? Ir galų gale pasirodo, kad ne tokia ji ir bloga? (Nesijaučiu nieko iš’spoil’inęs, manau tai yra aišku nuo pat pradžių :) Kas čia per kliedesys?! – galėtų surikt koks nors jautrios sielos krikščionis (WTF – vertimas šiuolaikiniam jaunimui :) Bet neskubėkite smerkti, tuojau viską pasistengsiu paaiškint…

Prieš tai peršokame trumpam į Dantę, kurio plačiau, manau nei vienam nereiktų pristatynėti, nes manrods „Dieviškoji komedija”, jei nėra privalomas kūrinys mokykloje, tai bent jau apie jį tikrai pasakojama. Žaidimo kūrėjai šiek tiek pakeitė kūrinio „plot’ą” ir Dantė patapo „kryžiuočiu” (turiu įspėti, kad kryžiuotis tik praktiškai mums, lietuviams ir be abejo arabams, sukelia neigiamus jausmus, europiečiui – tai viduramžių didvyrio sinonimas, na, bent jau toks buvo. Ir visa jo kelionė per pragaro ratus įgauną kitą prasmę – kova už meilę ir kaltės išpirkimas). Bet nesiplėsiu apie turinį, tik paminėsiu, kad jis velniškai gerai sukaltas. Taigi, jei Bayonettos grafika buvo šviesi ir žaisminga, čia viskas priešingai, čia vyrauja groteskas ir gotika. Nuostabiai sukurti pragaro ratai (na su keliais trūkumais) ir labai, sakyčiau, gerai parodytas 13/14 amžių supratimas apie nuodėmę :)

Taigi, prie ko čia Bayonetta?! – nekantraut jau galėtų pradėt ir kantresnieji skaitytojai. Ogi prie to, kad Bayonetta imho yra geriausias pavyzdys kas būtų, jei krikščionybė būtų atsiradusi rytų kraštuose. Kaip žinia, daugelis dalykų tiek japoniškajame šintoizme, tiek tam pačiam hinduizme yra dvilypiai ir ta pati dievybe gali būti meilės, švelnumo ir karo žudymo bei pykčio deive (imho dievulius ten kūrė vedę vyrai :) Taigi, Bayonettoj iš vienos pusės susipina tas dvilypumas (ar verčiau daugialypiškumas, netgi Kami esencija) ir jei bandyt lįst po hyper seksualumo išore – galima rast tokią, na sakykim, psiaudo alternatyviąją realybę – kas būtų, jei krikščionybę būtų sugalvojusi rytų kultūra (na ir be abejo, jei fizikos dėsnius būtų kūręs 15-metis animės fanas… o ir, tiesa pasakius, visk kita, pradedant moters kūnu, baigiant pasauliu :) Mane kažkaip net sužavėjo tas šaržuotas žiaurumas, kuris nėra žiaurus (turiu omenyje „torture” atakų naudojimas, iš kurių visos yra neišpasakytai žiaurios, bet Bayonettoje jos linksmos), kurį keleriopai užgožia seksualumas.

Jei kalbėt apie mechaniką, abu turi savų pliusų ir minusų. Bayonettą aš galų gale perėjau ant lengviausio, nes vien medium’ui tau reikia būt „button mashing’o” trečias danas. Šioje vietoje Dante’s Inferno mano supratimu visa galva aukščiau. Čia kombinacijos paprastesnės ir super gerai įgyvendintos. Tiesa, Bayonettoj man labiau patiko bosų kovos, jos tokios neišpasakytai chaotiškos ir teikiančios begalę džiaugsmo, kai Dantėje šiek tiek užknisančiai pasikartojančios. Bet kažkaip tas užknisimas, bent jau man praktiškai nespėdavo pasireikšt :) Bayonettoj nervindavo kai kurie quick event’ai, Dantėj – idiotiškos autosave’ų vietos arba kai Boss-fight’e įgriūdavai į kokią lavą, dėl „užsigliučinusios” boso magijos. Bet tai tik niuansai. Imho vienareikšmiškai Dante įrodė, kad vakarai gali kurt „japoniško stiliaus” hack-n-slash’us” ne ką blogiau, o imho ir net geriau už pačius japonus.

Dante – 9.8. Už nerealią atmosferą ir gerą gameplay’ų.
Bayonetta – 9.2. Šiaip būtų ir visi 9,5, bet tada Dante šioj draugijoj neatrodytų taip gerai :)

Toxis.

Šis įrašas parašytas Antradienis, 9 vasario, 2010, 22:54 val. ir priklauso Apžvalgos, Konsolės, Naujienos kategorijai. Tu gali palikti komentarus šiam įrašui per RSS 2.0. Tu gali palikti komentarą, arba trackback'ą iš savo svetainės.