Vaizdo plokštės

Nespręskite apie vaizdo plokštes pagal jų megabaitų kiekį…

Dažnai tenka girdėti, kai draugai, įvairių mano lankomų forumų nepatyrę dalyviai, ar net informatikos mokytojas (!) sprendžia apie vaizdo plokštės galingumą pagal joje esančios atmintinės dydį t.y. megabaitų (mb) kiekį. Išgirsti net tokių dalykų, kaip „Mano vaizdūškė už tavo galingesnė net du kartus, nes pas mane 128, o pas tave tik 64 mb“ arba „Man tėtis vakar nupirko net 256mb vaizdo plokštę, todėl dabar pas mane kompas geriausias klasėje, nes dar turiu 3Ghz procesorių“. Kai paklausi tokių „gudruolių“, koks jų vaizdo plokštės modelis, ar gamintojas, jie tik tyliai numykia nežiną ir man pasako, kam tai reikalinga, jeigu jų vaizdo plokštė turi net 128 ar 256mb … Tačiau jie labai žiauriai klysta, vertindami vaizdo plokštę pagal mb kiekį, todėl, pagalvojęs, kad reikėtų „apšviesti“ visus nelabai nusimanančius apie vaizdo plokštes, nutariau aprašyti pagrindinius vaizdo plokštės galingumo kriterijus, jų patartinus galingumus, jų svarbą vaizdo plokštėje, bei matavimo vienetus (kaip procesoriuje megahercai) ir kodėl jos vertinimas megabaitais nenormalus (apibūdinsiu tik tai ką parašiau, o kokias vaizdo plokštes geriausiai pirkti, skaitykite kitame mano straipsnyje – „Patarimai prieš perkant kompiuterį…“).

Vaizdo plokštė yra kompiuterio įrenginys, apdorojantis vaizdo medžiagą (matematinius skaičiavimus apdoroja procesorius, padedamas ramų) ir siunčiantis ją tiesiai į monitorių, tad už tai, ką matote monitoriuje, yra atsakinga vaizdo plokštė, tad, jeigu kas nors blogai ekrane, tikriausiai sugedo būtent ji, arba prastą monitorių turit . Svarbiausia vaizdo plokštės dalis yra jos procesorius (vaizdo plokštės irgi jį turi), kurio darbo paskirtis tokia pat (arba labai panaši), kaip pagrindinio kompiuterio proco – apdoroti duomenis. Vaizdūškės procesoriaus greitis irgi matuojamas megahercais (mhz) ir jo greitis svyruoja (įvairiuose vaizdo plokščių modeliuose) nuo 200 iki 600mhz. Į vaizdo plokštės procesorių ir iš jo duomenys „teka“ magistrale, kurios plotis matuojamas bitais (galima palyginti su kokia autostrada – kuo daugiau kelio juostų, tuo daugiau mašinų pravažiuoja ). Bitų (bit) skaičius yra daug svarbesnė vaizdo plokštės galingumą nusakanti dalis, nei megabaitai (čia ne vien tik mano nuomonė), tad jų skaičius turi būti lygus (128mb ir 128bit; 256mb ir 256bit:), arba didesnis (64mb ir 128bit; 128mb ir 256bit), lyginant su megabaitais. Blogai, kai megabaitų daugiau nei bitų. Labai gerai, kai bitų skaičius yra 256bit (šiuo metu maksimumas); 128bit jau tapo norma paprastam kompiuteriui, arba minimumu, norint žaisti žaidimus, tad jei turit 64bit vaizdo plokštę ir žaidžiate žaidimus, pasistenkite ją pakeisti . Toliau seka irgi svarbi vaizdo plokštės dalis – pikseliniai konvejeriai (pipelines). Jie atsako už tekstūras jūsų monitoriaus ekrane, tad kuo daugiau pikselinių konvejerių, tuo greičiau keičiasi tekstūros ir vaizdo plokštė geriau dirba . Kol kas jų yra daugiausiai 16 vienoje vaizdo kortoje (su tiek pipelinų vaizdo kortos skirtos labiau žaisti žaidimus arba dirbti su labai didelio sistemos galingumo reikalaujančiomis grafikos programomis), bet nieko blogo, jeigu yra ir 4, nes ir tiek pakanka pažaisti, bei dirbti. Dar yra 8 ir 12 piks. konvejerių vaizdo plokštės, kurios šiuo metu yra galingos ir palyginti brangios. Štai priėjome prie paskutinės vaizdo kortos dalies, apie kuria papasakosiu – atmintinės, kurios galingumą nusako net keturi (pagrindiniai) veiksniai: 1) kiekis, matuojamas megabaitais 2)greitis, matuojamas megahercais 3) gaminimo technologija: DDR, DDR2, GDDR3 4) atminties atsako laikas, matuojamas ns. Atmintinės svarbą galima palyginti su ramais – jinai, kaip ramai, laiko duomenis, kurių gali prireikti procesoriui, o kiek jinai tų duomenų gali laikyti vienu metu, nurodo megabaitų kiekis. Kokiu greičiu atmintinė įsirašo duomenis į savo atmintį, nurodo jos greitis (nuo kelių šimtų iki maždaug 1250mhz) ir pagaminimo technologija. Pagaminimo technologija maždaug nurodo galimą atminties greitį, įtampą (kuo mažiau, tuo geriau) ir taimingus (naujų atmintinių pvz. GDDR3 greitis gali būti milžiniškas, įtampa maža, bet jos taimingai (nurodo, kiek kartų atmintinė ieško duomenų savo atmintyje) dideli, o tai yra blogai). Teorinį pasiekiamos atmintinės greitį (jis labai svarbus turbinant (žr. po tekstu) vaizdo plokštę) parodo atminties atsako laikas, matuojamas ns. Noriu atkreipti dėmesį, kad kuo skaičius prie ns mažesnis, tuo geriau – vaizdo plokštės atmintį galima geriau užturbint . Gerai yra turėt vaizdo plokštę, kurios atminties atsako laikas yra iki 4ns. Prie čia galiu pridurti, kad 256mb vaizdo kortą pirkti neapsimoka, nes tos vaizdo plokštės atmintinė yra nors ir didesnė, bei brangesnė, bet prastesnės kokybės (ns skaičius didesnis), tad jos gali būti prasčiau turbintis ar net veikti (!), nei atitikmenys su 128mb atminties . Išimtis vaizdo kortos su 256bit ir GDDR3.

Dabar, perskaitę mano straipsnį, tikiuosi supratot, kad megabaitų kiekis nėra pagrindinis kriterijus, galvojant apie vaizdo plokštės galingumą, nes yra dar daugelis kitų, dirbančių daug svarbesnį darbą. Bet jeigu dar tuo negalit patikėt, pasakysiu paprastą dalyką, kurį pamiršau paminėt kalbant apie atmintinę – šiuolaikiniams žaidimams ir programoms pilnai užtenka ir 128mb (su labai retomis išimtimis pvz.: FAR CRY, D3, HL2 ant aukščiausių rezoliucijų), net galima verstis ir su 64mb (jeigu ir pasirodys ateityje tokie žaidimai, kurie „prašys“ daugiau nei 128mb, dabartinės vaizdo plokštės jo paprasčiausiai „nepatrauks“ dėl mažos magistralės, pipelinų skaičiaus ar pan.), tačiau kompiuterinės technikos parduotuvės su savo propaganda bando jus įtikint, kad megabaitai svarbiausia, o tai žiaurus melas, kuriuo nesusigundykite, nes taip nusipirksit ar nusipirkot nieko nevertą vaizdo plokštę . Ir net nežiūrėkite į tas vaizdo plokštes, kurios turi 256mb, nebent joje yra ir 256bit ir GDDR3 (kaip jau sakiau anksčiau). Tada tą vaizdo plokštę galite drąsiai pirkti (aišku, tokios vaizdo plokštės kainuoja nemažai), nes žiūrėsite į ateitį.

O štai čia desertui: http://www.overclockers.ru/news/newsitem.shtml?category=2&id=1085518628. Lyginamos Geforce FX5700 su 128 ir 256mb atminties, o ten aiškiai matome, kad neturbinta FX5700 128mb laimi prieš FX5700 256mb.

Santrauka. O dabar parašysiu šio straipsnio svarbiausius faktus, bei trumpai pakartosiu tai ką sakiau – kodėl neverta vertinti/spręsti/pirkti vaizdo plokštes pagal megabaitų kiekį (čia skirta tiems, kurie tingėjo skaityti visą straipsnį, arba dar nesusiprotėjo net perskaitę, kad megabaitai nesvarbu )…

1) 256mb vaizdo plokštei (kuri kainuoja vos kelis šimtus litų) nesuteikia jokios greičio persvaros prieš 128mb analogišką gaminį (su brangiai kainuojančiomis vaizdo plokštėms (~700 – 2000Lt) situacija keičiasi t.y. joms papildomi megabaitai jau reikalingi), kadangi šiuolaikiniai žaidimai nereikalauja tokios didelės atmintinės, todėl tų 256mb paprasčiausiai neišnaudoja ir stovi nenaudojami, be visiško „tolko“ (jeigu ir pasirodys ateityje tokie žaidimai, kurie „prašys“ daugiau nei 128mb, dabartinės vaizdo plokštės jo paprasčiausiai „nepatrauks“ dėl mažos magistralės, pipelinų skaičiaus ar kitų svarbių dalių silpnumo).
2) 256mb vaizdo plokščių atminties kokybė dažnai būna prastesnė, nei analogiško 128mb gaminio, nes taupumo sumetimais gamintojai įkiša didesnio atminties atsako laiko mikroschemas (kas yra blogai) ir vaizdo plokštės atmintis prasčiau turbinasi, o dėl net ir veikia lėčiau, palyginus su 128mb vaizdo plokšte…
3) 256mb vaizdo plokštės kainuoja brangiau (dažniausiai kokiais 20-50Lt).
4) Ir aišku, mebagabaitai nėra svarbiausia vaizdo plokštės dalis – daug svarbiau vaizdūškės procesoriaus ir atminties dažnis, pipelinų ir bitų skaičius, atminties gaminimo technologija ir netgi vaizdo plokštės aušinimo sistema . Tad vertindami vaizdo plokštę pirmiausiai atsižvelkime į juos.

Vaizdo plokštės „turbinimas“ – veiksmas, kai su specialiomis programomis (rivaturner ir daugelis kitų), ar vaizdo plokštės draiverių (tvarkyklių) pagalba didinami vaizdo plokštės procesoriaus ar jos atmintinės dažniai. Tai padidina vaizdūškės greitį, bet per daug užkėlus dažnius, jinai gali tapti nestabili („lūžti“ ant žaidimų ir testų, matytis visokios nesąmonės ant monitoriaus ekrano), arba net sudegti, tad būkite atsargūs „beturbindami“ . Kitas būdas pagreitinti vaizdo plokštės darbą, yra jos užrakintų pipelinų atidarymas (jis įmanomas tik ant kai kurių vaizdo plokščių modelių – ATI: 9500, 9800SE, X800, X800PRO, X850, X850PRO; NVIDIA – 6800, 6200.). Pipelinus atidaryti ne visada pavyksta – kartais jie būna brokuoti, todėl juos įjungus matosi šiukšlės ant ekrano, arba jų tiesiog neleidžia atidaryti gamintojas, nes yra kažką užlitavęs, kad jie neatsidarytų. Dabar paskysiu formulę, kuria remdamiesi galite apskaičiuoti teorines savo vaizdo plokštės atmintinės turbinimo galimybės, žinodami tik ns skaičių: 2000 dalinam iš skaičiaus. Pvz. Jei turit vaizdo kortą su 4ns, skaičiuojam 2000:4=500mhz. Vadinasi, iš vaizdo plokštės atmintinės galime ištraukti tokį dažnį (bet jei toks jau nustatytas, nieko daugiau ir neištrauksime).

* Dažnai tekste naudojami žodžiai: Procas – procesorius; Vaizdūškė – vaizdo plokštė; Ramai – operatyvioji atmintis.

[ SupErviS ]

P.S. Straipsnis rašytas seniau, todėl nenustebkit jei kalbama apie 256mb plokštes, kai dabar norma 1GB ir pan. Svarbiausia, kad straipsnis yra visdar aktualus.